Visiems mažiems ir dideliems

Tėtuk, aš dar mažytė, dainuoti negaliu,
Tėtuk, tau su mamyte, aš atnešiau gėlių.

Pried: Tebus tikrai  dainelė ši
         Visiems labai labai graži
         Jinai skirta skirta visiems
         Visiems mažiems ir dideliems.

Kai didelė užaugsiu. Va, šitokia, kaip tu
Smagiai dainelę trauksiu aš su tavim kartu.

Pried: Tebus tikrai  dainelė ši
         Visiems labai labai graži
                                                                 Jinai skirta skirta visiems
                                                                 Visiems mažiems ir dideliems.

   Ant ištiestų delniukų

 

 

1.Pavasaris atėjo, kokia puiki diena.

   Pražydo melsvos gėlės , su saulės šypsena.

 

Pried. 2 kartai

 Ant ištiestų delniukų, atnešiu savo džiaugsmą,

 Atnešiu dėkingumą, mamyte, tu brangiausia.

 

 

2. Melsvų gėlių žiedeliai, tai švelnios tavo akys

Gerumas tavo rankų mus šildo tamsią naktį.

 

Pried. 2 kartai

 Ant ištiestų delniukų, atnešiu savo džiaugsmą,

 

 Atnešiu dėkingumą, mamyte, tu brangiausia.

Besmegeniai

Kai tamsi naktis ateina,
Besmegeniai žaisti eina,
Nieks nemato jų žaidimų
Ir juokingų nutikimų.

Besmegeniai protą turi

Tai tikrai
Jie linksmi mieli
Išdykę kaip vaikai  {2 kart.}

Kartais rogutes jie randa,
Paliktas kieme vaikų-.
Ir nuo kalno pasileidžia
Visas šimtas kamuolių-.

 

Besmegeniai protą turi

Tai tikrai
Jie linksmi mieli
Išdykę kaip vaikai  {2 kart.}

 

Kaip smagu tiems besmegeniams

Varveklius nuo stogo laužti.

Ir lyg saldų šokoladą
Pailsėt prisėdus graužti.


Besmegeniai protą turi

 Tai tikrai
Jie linksmi mieli
Išdykę kaip vaikai  {2 kart.}

Pasigausiu snaigę

Pasigausiu snaigę šalčio iškarpytą,

O jei panorėsi, tau pagausiu kitą.- 2 k.

                                                           

Šaltis auksarankis plušo visą naktį,

Kol pašvaistė šiaurės nenustojo degti. – 2 k.

 

Namuose padėsiu ją  į šaldytuvą.

Ligi šiol nė karto snaigių ten nebuvo. – 2 k.

 

 

ANGELO PĖDUTĖS

 

Ant balto debesėlio sėdėjo angeliukas.

Jis tabalavo kojom su blizgančiais batukais.

Iš dangaus byrėjo sniegas lyg vata.

Uždengė žemelę antklode balta.   2 k.

 

Panoro angeliukas pavaikščioti po sniegą,

Nušokt nuo debesėlio kol žmonės saldžiai miega.

Braidė ligi ryto švytinčiu sniegu

Ir be galo džiaugės: „Kaip sniege smagu!” 2 k.

 

Iš ryto atsikėlę,  vaikai į kiemą bėgo.

Pamatė daug pėdučių ant balto balto sniego.

Kiekvienoj pėdelėj – krištolo rasa

Suspindėjo žemėj dangiška šviesa. 2 k.

 

ATEINA LAIKAS

1. ATEINA LAIKAS ,

    KAI MAŽAS VAIKAS

    UŽAUGA STAIGA,

    UŽAUGA  STAIGA.

 

SU RANKELĖM PLIAKŠ PLIAKŠ PLIAKŠ

SU BATUKAIS TRIAP TRIAP TRIAP

VIENA KOJA, KITA KOJA.  PASISUKOM, ATSISTOJOM.

 

2. ATEINA LAIKAS, KAI MAŽAS VAIKAS

SUSIRANDA DRAUGŲ DIDELIŲ IR MAŽŲ.

 

SU RANKELĖM PLIAKŠ PLIAKŠ PLIAKŠ

SU BATUKAIS TRIAP TRIAP TRIAP

VIENA KOJA, KITA KOJA.  APSISUKOM, ATSISTOJOM.

 

3. ATEINA LAIKAS, KAI MAŽAS VAIKAS

UŽSINORI PAŠOKT, UŽSINORI PAŽAIST.

 

PERTRAUKĖLĖ

AR NORĖTUMĖT ŽINOT, KAD     KIEKVIENĄ RYTĄ

Į MOKYKLĄ AŠ SKUBU NE RAIDŽIŲ RAŠYTI,

NE KNYGELIŲ PASKAITYTI, NE TEPTUKAIS PIEŠTI.

LAUKIU, KOL SKAMBUTIS               PERTRAUKON IMS KVIESTI.

PRIED.:

MAŽA PERTRAUKĖLĖ. KAIP GERA SU DRAUGAIS.

LINKSMI IR PAŠĖLĘ BĖGIOSIME KIEMAIS.

MAŽA PERTRAUKĖLĖ. KAIP GERA SU DRAUGAIS.

ŽAISIM, KOL SKAMBUTIS Į PAMOKĄ PAKVIES.

 

BŪNA, KAD PAMOKOJE  RAIDĖS NEDRAUGAUJA,

O SKAIČIUKŲ ŠALYJE MIEGAS KARALIAUJA.

BET SKAMBUTIS VISADA GELBĖJA KIEKVIENĄ.

DOVANOJA MUMS VISIEMS PERTAUKĄ DAR VIENĄ.

PRIED.

MAŽA PERTRAUKĖLĖ. KAIP GERA SU DRAUGAIS.

LINKSMI IR PAŠĖLĘ BĖGIOSIME KIEMAIS.

MAŽA PERTRAUKĖLĖ. KAIP GERA SU DRAUGAIS.

ŽAISIM, KOL SKAMBUTIS Į PAMOKĄ PAKVIES.